Susėsime prie Kūčių stalo.
Plevens vėl žvakė…
Mirusiems lėkštelės…
Maldas kalbės mama –
Rauda užstrigs kaip kąsnis…
Paskui valgius palaimins
(Dvylika – toks paprotys).
Sulaužys paplotėlį,
Išdalys: linkėsim laimės,
Sveikatos ir stiprybės,
Svajonių išsipildymo,
Gyvenimo šviesesnio…
Sėdėsime prie Kūčių stalo
Tartum kažką išdavę,
Nesupratę ar pasmerkę…
Kas metai vienas nesugrįš…
2003
2003-12-08 23:24
labai gerai
2003-12-08 18:26
kaip ant delno....
2003-12-08 17:57
ką pasmerkę? ką išdavę? kad kitais metais vienu ir vėl bus mažiau - labai negarsus pabaigos akordas, teksto negelbėja.
2003-12-08 16:32
pasijutau namie , paskaicius si eiliu. :) Tikra lietuvisku kaledu dvasia .Ramus, solidus. Paskutines eilutes truputi nesupratau ; kas" negris kas metai? "Nuskambejo lyg pranasas, kad kita meta vel vienu bus maziau, arba as blogai supratau. :)
2003-12-08 15:44
Bandote prieš Kūčias pateikti eilių, kad paskui nebūtų aktuali tema? :))
2003-12-08 14:31
simbolizmo atžvilgiu neprastas darbelis.
2003-12-08 14:19
na gal apie šią šventę rašant išties įmantrybių ir srautų pa[ne]sąmonės nereikia. Tačiau šiame kūrinyje man užstrigo "kaip kąsnis" būtent ši eilutė "Rauda užstrigs kaip kąsnis" - užmanymas aiškus, realizavimas prastas.
2003-12-08 13:30
trupučiuką liūdna....bet kūčių stalas visada yra nuostabus...
2003-12-08 12:56
na tarkim paprastume esmė, nereik čia įmantrybių ar metaforų, slaptų minčių ir poteksčių - tarkim, bet tai tada jausmo pasigedau
labai jau toks aprašomasis tik.
2003-12-08 11:19
Hm Hm ir HM.
Mintis išreikšta labai sklandžiai, suprantamai.
Čionykštė publika trokšta sudėtingesnio minties išdėtymo, kad turėtų apie ką pamąstyti, nori dvasinio peno ir išraiškingų žodžių.
Man patiko. Paprastutis, lyg dvylika valgių.
2003-12-08 09:08
Nulis su puse.
2003-12-08 07:23
Mirusiems lėkštelės…
Prastas lietuvių paprotys. Beje, tikrai, kažkaip nieko naujo:)
2003-12-08 00:51
nieko naujo nesužinojau ;)