Susikraučiau viską ir išeičiau,
Jei turėčiau čemodaną, į kurį tilptų
Ta krūva neskalbtų istorijų
Apie tėvo ir motinos meilę,
Dorą evangelijos vyrą, vedusį
Mano seserį,
Pavyzdinę mokinę dukrą
Ir mane,
Šaltom rankom grabinėjantį
Smaugiančią Dangaus tylą.
---
Kiemo medyje įsitaisęs sėdi Jėzus.
Stebeilija į paskutinį šakon įsikibusį lapą.
Lengvai pūsteli - gal nukris, gal galės
Nusinešti jo sielą.