2013-11-19 18:14
ir bus TADA gruodžio sodas?, o gal:
"per visus šventus
mirė Jono žmona – greit
obuolius apsnigs ..."
taip? (yra kažkokia nuotaika, ir lapkritis "visi šventi" ir melancholija lapkričio su žmogaus liūdesiu - ilgesiu, jis palaidojo žmoną,ir nėr su kuo tuos obuolius valgyti, taip? ir, greitai sniegas, o jų niekas nerenka, va Jono žmona, buvo šventa, ir prie darbo, ir židinys namų šiltas, o dabar Jonas, nieko nenori, kaip vaikas, žiūri į vieną tašką,obuoliai sniegui,nebėra su kuo jų ragauti, valgyti, nėr kam rinkti, jo šventoji išėjo... jį paliko, ir, kas dabar daryt - liūdna, kaip lapkrityj liūdna, to liūdesio gelmės - neįžvelgt...)
KĄ jūs norėjote pasakyti? (kam tas kilimas? ką, kodėl ne krituoliai raudoni?) nuotaikos nėra, pirma eilutė turi būti ką jūs jaučiate visa savo esybe, taip? ką jūs jaučiate, kad greitai bus gruodžio sodas, ką? ar kad niekas obuolių nesurinko, jie jau kilimu raudonu, ir greitai snigs? ką? pirma eilutė nesuteikia lapkričio laiko jausmo, netgi jei būtumėte rašiusi "/Lapkritis sode/
kilimu raudonuoja -
obuolius užsnigs.../" -- nu gal visi išvyko į emigraciją, nėra kas surenka, liūdna; (jau bus šiokia tokia nuotaika, kad va jau lapkritis sode KILIMU raudonuoja, taip?.. o kas namuose, juos jau surinko, tiesiog nuo šakų nuskynė, ir į dėžes kalėdoms sudėjo, gal išsilaikys, taip?.. jų sode irgi lapkritis, tai gi, visokių būna tų lapkričio sodų, bet va lapkritis sode, o ne lapkričio sode, pirma eilutė labai prasta, ir ji padaro visą tektą ne haiku,o kaip poezija, tai gi apgailėtina, kaip haiku, sugalvota, bet neskleidžiant nuotaikos, nei minčių.