ar visada metų laikai stebina? taip, jie gali būti gražūs, kada vienas atsibosta, kitas gražus, o gali būti ir kiekvienas gražus - visada tie patys, o vis kitokie, taip?.. (jūs prastai nusirašėte neteisingai nusikopijavote mintį...) va, "už mano lango slyva, pro langą žiūri mėnulis - nors jis tas pats, o vis kitas" --- matai, pavasarį slyva žydi, taip, žiemą apsnigus, o rudenį žalia vaisiais apkibus, Ingrida irgi keičiasi, taip?.. laiko sustabdyti nieks negali... nu ir?.. tai gi, skaitant šitą jūsų eiliuką, galima pasakyti, kad jis labai labai prastas, bet kad jūs stengiatės ir gerbiate Ingridą, nes norite jai patikti, kadangi ji jums patinka, tai jaučiasi, bet nusikopijavote mintį neteisingai, o ir metų laikai keičiasi, viskas auga bręsta sensta, meilė lieka, jei ji yra... ania?.. prastas eiliukas, ieškokite geriau kaip savaip išdainuoti poetiškai savo jausmus, o ne taip,kaip čia padainavote... bet gražu, kad jums patinka Ingrida, gražu.
Jei būčiau labai geras poetas arba labai geras skaitytojas, sakyčiau, jog čia dar ne eilėraštis. Labiausiai ne eilėraštis gal todėl, kad tarp priešpriešų (stebini ir esi ta pati) nėra įtampos, o jei jau pasirenkama rodyti priešpriešas, tai siekinys ir turėtų būti parodyti įtampą tarp vieno ir kito.