Ir vėl kažką rašau...

Ką aš darau? Ir vėl rašau:
Padangę švintančią matau...
Atskris vėl mano vieversiai,
Skraidys už lango taip gyvai,
Kad man sparneliai išsiskleis
Ir skrisiu aš tenai su jais...
Lankysiu Saulę ir žvaigždes,
Dairysiuos po plačias erdves,
O kai po jas pasižvalgysiu
Atgal į Žemę – nebegrįšiu.
Nebent pašauksi Tu mane.
Sugrįšiu aš snaige balta.
Nukrisiu aš lietaus lašu,
Ar Saulės spinduliu gelsvu.
Apgaubsiu šiluma jaukia.
Rymosiu vėl – nes Tu - šalia.
Ir džiaugsimės, kad vėl kartu
Mums gera būti – iš tiesų,
Dvi širdys susijungs į vieną
Ir plaks jos tuo pačiu ritmu.
Nelemta bus jų išdraskyti -
Nieks nežinos, kaip tai daryti.
O mes, iškentę tokią dalią
Parodysim, ką dar mes galim.
O galim viską – net daugiau,
Ir mums abiems nuo to - geriau.
Keliausim po plačias erdves,
Žvalgysim į visas puses,
Vėl semsimės mes patirties
Ir sudėliosim ją – išties,
Daugybę vietų pamatysim,
Daugybę raštų surašysim,
Ir kai visur apsižvalgysim,
Vargu, ar atgalios sugrįšim.