-

Senos plytos dvokia lietum.
Kartoja maldas ji tik laikui prastumt.
Mergaitė plaukus į kasą supynė,
Kažkas drįso keikt  jos minutę gimimo.
Užkliuvo už slenksčio, kurio ten nebuvo,
Sulaužė pasaulį, nors nieks jo nekūrė.
Padėk patikėt jai nors vienu žmogum.
Sakau „Šok į bedugnę – pateksi dangun“.