Nakties apkalbos

tamsa išsiplečia iki rudens
sodo vartų
niekas nežino kurią valandą
jie atsivers
debesys į dangaus teatrą renkasi
naktis rikiuoja žiūrovus
gęsta langai
moteris dėlioja dienų skiautes
tarp pageltusių sijono klosčių
laša skausmas
telefonai už ryšio zonos
liūdesį plukdo
moteris su nemiga
nebuvusių akimirkų žavesį
apkalba