Kvaila tikėtis dar vieno didvyriško poelgio iš pripažinto didvyrio, bet Jonas Burokas tapo malonia išimtimi.
Galima sakyti, kad Druskininkų klimatas ne tik gydo, bet ir nuteikia didvyriškoms poelgiams.
Tą vakarą Jonas negalėjo užmigti sėdėdamas prieš TV ekraną. Ryte turguje pirkti kiaušiniai nedavė ramybės. Vyras įtarė, kad kiaušiniai atvežti iš Černobilio per Minsko turgų. Valgydamas jis ryškiai pajuto stroncio skonį. Tokia virtam kiaušiniui nebūdinga rūgštis. Jis prisiminė dzūko – prekybininko valstietišką šypseną, kada jis demonstravo vištų, dedančių kiaušinius, nuotraukas. Puikios, riebios spalvingos lietuviškos vištos. Jokio įtarimo, kad tai Černobilio paukščiai. Jonas suspaudė pistoleto, įsigyto savigynai, rankeną.
Jis atidarė šaldytuvą.
Trys iš dešimties kiaušinių skleidė paslaptingą žalią šviesą.
Jonas greitai užtrenkė šaldytuvą.
Jis paskambino Rudienei, pažadėjo jai Druskininkų skalbyklos akcijų ir pasikvietė moterį į namus.
Vakarienei išvirė stroncio sklidinus kiaušinius.
Atidarė raudono vyno butelį „Kogor“.
Skaudama širdimi jis atidavė Rudienei akcijas. Rudienė su malonumu sutiko pavakarieniauti kartu, o jeigu reikės ir likti nakvoti, nes Druskininkuose ji atvykėle.
Burokas stebėjo kaip moteris vieną po kito suvalgė stroncio kiaušinius.
Rudienė šypsojosi ir juokavo, nes ne kasdien vakarais jai siūlo skalbyklos akcijų.
Paslaptingas švytėjimas prasiskverbė pro Rudienės raudoną švarkelį.
Jos abi krūtys ėmė žaliai paslaptingai švytėti.
Tai matė tik Jonas, sėdintys priešais besišypsančią moterį.
Pats Jonas nepastebėjo, kad jo krūtinė jau kuris laikas mirksi žalia šviesa. Jeigu jis būtų pažvelgęs į veidrodį, tai būtų pastebėjęs tuos išdavikiškus stroncio bliksėjimus.
Rudienė matė tuos mirksėjimus, bet galvojo, jog tai meilės liepsna.
Jono Buroko kaimynas visu garsu atsuko jam patinkančią muziką. Tai buvo šokių muzika.
Jonas atsistojo ir pakvietė Rudienę šokti.
Rudienė, kad būtų drąsiau, išgėrė raudono vyno.
Staiga Burokas nustebo: Rudienės krūtys – nustojo švytėti, užgeso kairė, o po to ir dešinė.
Jonas griebė taurę ir vienu gurkšniu – išgėrė.
Jo liepsna, mirksinti krūtinėj, staiga užgeso lyg kas vandens būtų užpylęs.
Pora šoko neilgai, nes į kaimyno butą įsiveržė ginkluoti policininkai ir muzika liovėsi. Girdėjosi kaip policininkai daužo „ Panassonic“ muzikinį centrą, kaip permeta ant grindų kaimyno žmoną, kaip kaimynas priešinasi ir, gavęs per veidą alaviniu kibiru, krenta į špižinę vonią, kaip šaukdama: „ O Jėzau.. “ ant grindų guli kaimyno žmona. Viskas nutyla ir girdisi kaip krebžda plunksna: policininkai rašo protokolą.
Jonas pasiūlo dar po kiaušinį.
Jie tyliai valgo kol Rudienės krūtys vėl ima švytėti ir Jono Buroko krūtinėje ima mirksėti meilės simboliai.
Jonas supranta, kad jeigu jie su pana suvalgys dar po kiaušinį tai vyno nebe užteks.
Jis iškviečia taksi.
Taksistas, pamatęs švytinčius žmones, čia pat atsidaro degtinės butelį ir išgeria iki lašo.
Girdisi kaip kaimynas muša policininką ir šaukia: „ Kodėl tu turėjai su ja santykius? Kodėl? “
Rudienė atsisako važiuoti su girtu taksistu.
Primuštas policininkas tyliai verkia.
Ryte visi miega tik Jonas Burokas nemiega, nes negali suprasti, kaip nuo turgaus kiaušinių gali taip ilgai švytėti.
Sutelkęs paskutines jėgas, vyras ima miegančią Rudienę ant rankų ir neša į polikliniką.
Anksti ryte Druskininkų poliklinikos duris pravėrė du švytintys žmonės.


Sigitas Siudika


