Antanėlis

Pavargo Antanėlis žolę pjauti ir raideles dėlioti. Ir vakaras jau, ir metai ne tie.

32.

Trisdešimt išraukšlėtų supistų gyvenimo duobių ir dvi alkoholio duobės. Sunku Antanėliui darbelį dirbti, o ir motulė vis lėčiau pietus į lauką neša. O ką daryt? Antanėlis karatistų pusryčių nevalgo (autoriaus užuomina į užpilamus makaronus - praeivio. past.).

O rodos užvakar kirkino kaimynų mergas socialiniam kaimo tinkle ir pasakojo Janinai neįtikėtinas istorijas. Janina.. Inpizavės kaimo deivė. Traktoristų akių šiluma ir variklio gausmas.

Kur ji dabar? Auksiniame Vilniaus mieste tarnauja vadybininke ar glosto emyro žirgą? Daug kartų saulė kilo ir leidosi, dar dažniau Antanėlis guldamas nesulaukdavo atsakymų ir jų autorės.

O jei įsišėldavo mintis lempelę gesinant, - brol, laikykis. Jos vardas degdavo Joninių laužuose, usnys šokdavo nežinomą šokį po sijonu, o krivių krivis smeigdavo ją įnagiu iki saulei patekant. Gera migti apsikamšant mintim.

32. Antanėlis deda dalgelę malkinėn. Saulelė vakarop.

Nors gal ir px, - susimąsto Antanėlis.

(antrame plane matyti Inpizavės kaimo bendruomenės naujo kryžiaus atidarymo ceremonija).