Nemirtingas mirtininkas

 
Druskininkų gydyklose  ant šlapių plytelių, šalia karštos, garuojančios vonios, gulėjo žmogus ir tyliai tarė „Sudie“ gyvenimui.
Jis pragyveno prasmingą, kupiną juoko ir liūdesio gyvenimą, lipdamas į vonią paslydo ir, krito ant šlapių vonios plytelių ir jo gyvenimas ėmė trukinėti, kaip radijo stoties signalas „Znad Wili“ ties Valkininkais.
 Gyvendamas Žemėje jis nebuvo šios žemės žmogus, nors sklypą ties Valakumpiais turėjo. Jis nebuvo įsikibęs į gyvenimą kaip Siparis ar Kazlas, todėl išeiti jam buvo žymiai lengviau.
 Jo vardas buvo Jonas, o moterų pirtyje, kur būdavo daug jonų, ji šaukdavo Buroku.
Joną Buroką, kad būtų aiškiau, nužudė sanitarė Lementaitė. Ji buvo opozicionieriaus Sipario tolima giminaitė, kuri dar vaikystėje mylėjo artistus ir rinko jų nuotraukas. Ji mylėjo savimylas artistus. Ji neištekėjo, nes mylėjo Sipario draugą į aktorių Teresą panašų aktorių. Negalėjo ne artistų mylėti. O „ šparaginių pupelių „  sudėjimo artisčių nemylėjo.
 Mylėjo viešai kaip tik gali mylėti vieniša gimnazistė.
Vykstant perversmui Druskininkuose ji drąsiai stojo perversmininkų, kuriuos palaikė Siparis, pusėn.
Gavo užduotį nunuodyti tikrojo mero draugą Buroką. Jūs galvojat kad Lementaitė nieko negalvojo prieš nužudydama greituoju būdų Joną? Ji ilgai galvojo, net sapne, kelis kartus matė Joną vis krentantį ant „ jautienos sprandinės“ užpakalio. Sapne Jonas buvo labai panašus į aktorių Kazlą, tik žymiai garsesnį ir be ūsų.
Slaugė  įviliojo Buroką į centrines gydyklas, užkaitino vandenį iki virimo ir įstūmė Joną. Šeip ne taip visa gerkle kriokdamas Burokas išlipo iš vonios ir tekštelėjo virtą užpakalį ant plytelių. Pasigirdo gero jautienos antrekoto tekštelėjimas ir Jono Buroko gyvenimas ėmė tekėti link kanalizacijos.
Sanitarė Lementaitė stebėjo mirštantį Joną su neslepiama šypsena.
Bet Jonas išgyveno.
Jonas, niekam nesakė, kad kasdien  mirkydavosi grožio šaltinio vonioje. Jo kūnas tapo standus, įgavo ispaniško rusvumo ir tapo atsparus tiek šalčiui tiek virimo temperatūros vandeniui.
Lementaitei net spalvingiausiame sapne negalėjo pasirodyti Jonas gulintis grožio šaltinio vonioje.
Išgyvenus Jonui Burokui tikrojo mero šalininkai šventė pergalę ir Grūto parke pastatė vaškinę Jono Buroko statulėlę pergalei atminti.
Lementaitę buvo pažeminta pareigose iki slaugės pavaduotojos.