Vėl bus rudenys

Bus vėl rudenys, darganos, lietūs,
Supsis klevo lapeliuos lašai,
Lyg ranka paslaptinga palietus,
Bus dienos per mažai, per mažai.

Po ražienas tik vėjai kvatosis,
Plauks takeliais sudrumstas vanduo.
Naktimis ašaros žilas uosis,
Sugraudintas rudenės skriaudos.

Tik šermukšnė puoš kaklą karoliais
Ir prie beržo tvirčiau prisiglaus...
Vinguriuos upių miglos į tolius,
Kol į miško tankmes įsispraus.

Bus dienų tik su ūkanų šydais,
Bus naktų nemiegotom akim,
Bus jausmų, kurių nieks nepavydi,
Bet teks viską išjausti širdim...