taip tuščia
taip tuščia
taip tuščia
kartoju kas rytą žodžius
tuštučiai
tuštutės
tuštybė
rujoja miesto skveruose
o juk prie Soboro
sukasi lapai
lapės
ūsoriai
netgi katės plauko tankesnio
sukasi aplink miego arterijas
supasi
juk sakau - Supasi!
butelio broliai
šalia snargliuotų pūkų kamuoliukų
nelyg sugrįžę į vaikystę
krykštauja
vimčioja
skambčioja paskutiniai centai
bedantės močiutės kišenėje
kryžiuje taip nuobodu