Rašyk
Eilės (79044)
Fantastika (2328)
Esė (1595)
Proza (11062)
Vaikams (2730)
Slam (86)
English (1204)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Jaučiu kaip malonūs saulės spinduliai liečia mano veidą.. danguje nėra beveik nieko, tik skraido lėktuvai, pasinerdami į lengvus, rūką primenančius debesėlius, paskui save palikdami besitęsiančią ilgą juostą...  jie seka vienas paskui kitą, nesukeldami jokio triukšmo, tik palikdami šiuos lengvus pėdsakus... Lengvas vėjelis kutena man kaklą, maža bitelė nutūpė šalia manęs ant akmeninio grindinio ir tai nuostabu, nes aš jaučiu, kad visur aplinkui vyrauja gyvybė... Girdžiu kaip medžiuose čiulba varnėnai, jie taip pat džiaugiasi šia diena kaip ir aš.. įsimylėję gandrai kelia aukštyn savo ilgus kaklus ir atrodo praneša visam pasauliui, kad jie čia ir bus čia ilgai... galbūt iki rudens, tačiau nuostabu tai, kad jie yra dabar...
Ar gali būti nuostabesnis vaizdas akims, nėi saulėtą dieną žiūrėti į tolį ir matyti ramią lygumą, tolumoje išnyrančius namus.. bet tik tolumoje, nes čia yra ramybė.. čia galima ilsėtis, gėrėtis tuo, ko nėra niekur kitur.. Užmerkiu akis ir jaučiu šią gamtos jėgą.. ji suteikia man jėgų tikėti savimi.. pamiršti tai kas neįmanoma ir pasinerti į savo svajones, atrasti savo pasaulį ir suprasti, kas aš esu.. Pabėgti nuo kitų žmonių.. ir gailėtis tų, kurie niekada nesupras, ką reiškia tai patirti.
Su šia tyla susipina šiuolaikinės muzikos garsai.. bet jie netrukdo, jie leidžia dar labiau pasinerti į svajones, nusišypsoti sau, galbūt visam pasauliui.. Nesvarbu, kad pasaulis to nežino, bet aš šypsausi, šypsausi nes teisingi dainoje ištarti žodžiai.. nes gamta yra sutverta ideali.. nes mes mokame mylėti.. mes galime svajoti.. mes norime turėti..
Drugeliai... jie tokie laisvi, skraido ir ieško sau poros, ir nesvarbu, kad tai jų gyvenime pirmi ir paskutiniai tokie skrydžiai.. bet niekas jų neklausė ar jie nori, kad taip būtų, bet viskas yra nulemta... Mažas vabaliukas ropoja žeme ir jis negalvoja, kaip kas bus po metų, jis ieško savo namų, poros, maisto dabar... ir tai yra įprasta, nes gamta yra tokia...
Viskas, kas aplinkui, yra laisva ir niekam nepriklauso.. kaip kam nors gali priklausyti miško medis, lauko gėlė, dangaus vyturys? Tai gamtos sukurta ir taip turi būti visada, nes laisvė negali būti varžoma... Gal viskas praeina, tačiau grįžta.. viskas sukasi ratu ir mes nežinome, kada sugrįš..
2013-10-25 10:46
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-10-25 21:56
kartais_patyngiu
Klišių ir saldumų kombo:/ Spenseris viską pasakė
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-10-25 19:33
Kailas Spenseris
Pirmas dalykas, kuris krenta į akis, yra daugtaškių išprievartavimas. Daugtaškis iš tiesų turi savo paskirtį literatūroje. Jis reiškia neužbaigtą mintį, kažko nutylėjimą. Jo išprievartavimo atveju atsiranda saldus sentimentalizmo įspūdis. Ne, tai ne komplimentas.
Pats turinys. Pradedi skaityti: saulės spinduliai liečia veida, danguje rūką primenantys debėseliai, lengvas vėjelis kutena kaklą, bitelė nutūpė šalia... Nuobodi repeticija, nuobodus aprašymas, stoka idėjos, nulis dinamikos. Ir - per saldu. 2 už gebėjimą taisyklingai parašyti žodžius.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-10-25 11:48
Šnekorius
Pradžia saldoka, o nuo "pasigirdusios šiuolaikinės muzikos" jau daug per saldu. 3 su minusu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą