Epigrafas:
“Gyvybės Kūrėjas taip surėdė, kad meilė gyvens”.
Jaunuolių meilė amžina.
Ir paukštis skrydžiu džiaugias ja.
Ji tviska rytmečio rasoj,
Ir svaigsta vakaro vėsoj,
Ji skamba žodžių šnabždesy,
Ir švyti žiedo spindesy,
Ir pirmos glamonės kaitroj,
Ir spindinčių akių šviesoj.
O meilės jausmas toks taurus.
O meilės juokas toks skambus.
Bet tyko žemiška tamsa
Sugriauti meilę. O tada –
Jaunuolių meilė pasmerkta.
Ir ne todėl, kad netikra, -
Jai melas kirs. Skausmu pavirs
Šventasis jausmas širdyse.
Raudosi kaltas be kaltės.
Vienatvėn tavo kelią ties,
Kad atiduoti pražūtin...
Diena pavirs tamsia naktim...
Ir tu žinai, kad nėr kaltės...
Ir tu žinai, kad ne lemties
Tas takas, – prievartos valia.
Ji turi viską, tik ne ją –
Jaunuolių meilę...
2013-10-24


Felicija Iva






