Antrasis - taip. Kituose - kiek pasigendu labiau išreikšto santykio su išgyvenimu. Paskutinis banalokai nuskambėjo su ta migdančia tamsa (be to, ne tokia jau juoda, jei pilnatis). Boružės besimylinčios ir žiedai - ta pati vaisingumo prado išraiška, tada kur minties šuoliukas? Bangos - pavojus kiaušiniui ar kažkokia kita simbolika? Žodžiu simpatiškos miniatiūros. 3-
---------
o kiti, tai tik po tiek Būtent smiltelės) tačiau vidurinė eilutė juose(kurių dabar čia ir neįrašiau):
[i]#
kiro kiaušinis
ak bangomūša!
#
dvi boružėlės
sodai žieduose
#
poeto lūpas
šviečia pilnatis[i]
Tuščia, va vidurinė eilutė kiekviename - tuščia, be jos geriau, tikrai geriau, įtraukianti nuotaika atsiranda, ir tokia kuri jaučiama, bet nenusakoma, jau už žodžių, kada jų nebelieka prasideda kontempliacija. (neatrastos antrosios eilutės, be jų geriau, tiesiog smiltelės, arba haiku manieroje.)
gražiai ieškote.
parašysiu 5. (gražiai ieškote, ir viskas taip arti to.)