Atvykimas į tuštumą

Apsukęs klyksmu
Dangaus ratą nudažo
Liūdnasparnis kiras.
Išplėšia skylę krūtinėje,
Bato nosį atstato į nugarą
Nepažįstamas savas,
O tu įsirėmęs stumi duris
Krūtinėje.
Ir laukimas
Užpildo slaptas tuštumas –
Ten prairusios skylės
Po sukritimo
Į rankas pavojingai –
To, kur buvo šalia,
Po pasimatymo atsitiktinio.
Atsisveikinę gydome sopulius
Nors jų nepatyrėme,
Eilėm išrikiavę nešulius
Sakome: jau atvykom.