Amžinos šlovės link

Amžinos šlovės link

- Pasiruošęs? – klausė vienas pilotas kito.
- Taip. – atsakė antras.
Taip pakilo į legendinį skrydį mažas lėktuvėlis, ant kurio buvo užrašyta,, Lituanica“.


Taip pakilo į legendinį skrydį mažas lėktuvėlis ant kurio buvo užrašyta,, Lituanica“.
- Kas yra, Stepuk? Juk namo skrendam. Jau pusantros paros praėjo.
- Nieko. Kažkaip netikiu, jog mums apskritai pavyko pakilti. Po tų visų rinkliavų negaliu patikėti, jog mes skrendam į tikslą.
- Taip. Ne visi tautiečiai vieningi. Manau, jog paprasti Amerikos lietuviai, kurie pelno duoną sunkiu darbu, buvo dosnesni, ir atliko patriotinę pareigą.
- O kodėl jie turėtų? – paklausė Stepas.
- Nesvajok. Būk atidus. Ne beisbolą žaidžiam. Dar, po velnių, į vandenyną nugarmėsim. Būk akylas.
- Akylumo man netrūksta, Staseli. Turiu gerą akylumą dar nuo Didžiojo karo laikų.
- Mažiau pliurpk. Juk lėktuvą valdai.
- Pats pradeda, pats liepia užsičiaupti, - nusijuokė Stepas.
- Žiūrėk į kelią, hm, tai yra, į dangų, - liepė Stasys.
Abu nusijuokė. Steponas Darius – dar jaunas vyras, bet jau galėjo džiaugtis savo pasiekimais: Didžiojo karo dalyvis, beisbolo žaidėjas, geras pilotas, tikras patriotas, galėjo visiems sakyti, jog pasiekė daug. Steponas negalėjo pasakyti, ar Stasys jautėsi panašiai. Pats jis buvo patenkintas savimi, ir dabar jam beliko laukti kauniečių ir visos likusios Lietuvos ovacijų.
Stasys, žinoma, nebuvo toks šnekus, kaip Stepas. Jam labiau rūpėjo skrydžio per Atlantą sėkmė. Jis neidealizavo savo žygdarbio. Jo tikslas – būti ore, bet dar didesnis tikslas – išgyventi. Stasys puikiai suprato išgyvenimo kainą. Būdamas vienu iš šešiolikos vaikų, jis nepuoselėjo kažkokių didelių iliuzijų apie gyvenimiškus malonumus, bet visada stengėsi visko siekti pats, ir jo tikslas buvo bet kokia kaina išsikapstyti iš skurdo, kurį patyrė vaikystėje.
- Stasy, - kreipėsi į jį Darius, - žinai, ką pagalvojau.
- Nu?
- Kad mums jau taip sekasi, tai gal kurią dieną ir į Mėnulį nuskrisim?
- Ne, Stepai, matau, tau negalima ilgai būti ore. Jau haliucinacijos prasideda. Tu dabar geriau galvok, kaip į Kauną parskristi, gerai? Neįsivaizduoju, kaip tu ant minos per karą neužmynei?
- Pasisekė, - nusijuokė Darius.
- Tai vat, kad pasisekė. Būtum ant minos užmynęs, tai dabar vietoj tavęs sėdėtų koks Darius Steponas.
Abu vėl pradėjo juoktis. Po to, kelias valandas nė vienas nepratarė nė žodžio. Abu norėjo kuo greičiau pasiekti Kauną.
Steponas jautėsi išsekęs, bet neturėjo teisės miegoti. Jis prisiminė, kaip negalėdavo užmigti po kelias paras. Per karą, būdamas telefonistu, turėdavo tiesti telefono laidus, nebijodamas nei artilerijos sviedinių, nei minų, nei vokiečių lėktuvų.
Gyventi įtemptą gyvenimą Stepui buvo įprasta, bet dabar jis pradėjo jausti nerimą, kurio nejautė anksčiau. Tai buvo neįprastas nerimas. Jis jautė, kad turi atsitikti kažkas negera. Steponas bandė varyti šias mintis šalin. Juk jie buvo netoli Kauno, bet Stepas nesijautė taip užtikrintai, kaip anksčiau. Galbūt dėl to buvo kaltas nuovargis, o gal tai buvo nerimas dėl ateities. Ką jaunasis lakūnas veiks toliau? Užsiims akrobatiniu skraidymu? Žais krepšinį? Grįš į JAV? Jis neklausė Stasio, ką pastarasis veiks parskridęs į Lietuvą. Aišku tik viena – Stasys aplankys gimtąsias vietas. O gal ir ne. Ten jo laukia nekokie atsiminimai. Bet iš kur tas nerimas? Gal dėl visko kalta paties Dariaus gyvenimo pradžia: Didysis karas, Nepriklausomybės kovos, sunkumai Amerikoje, Klaipėdos sukilimas, Didžioji ekonominė krizė, lėšų stygius, tuberkuliozė.
Jau temo. Dabar akylumas Stepui ir Stasiui buvo svarbiau už viską. Jei greitai sugestų oras, būtina greitai ir saugiai nutupdyti lėktuvą.,, Na, nieko, - pamanė Darius, -,, greitai būsim Kaune. Tapsim Lietuvos,, broliais Raitais“, arba,, lindbergais“. Neblogas pasiekimas. Įdomu, ar Smetona mus sveikins? Tiek to. Gali ir nesveikinti. Tai dovana Lietuvai, o ne Smetonai. Viską darome vardan Lietuvos. “
- Stepai, - kreipėsi į jį Stasys, - jau temsta. Greitai skrisim per Vokietiją.
- Taip, - atsakė Darius, - o tada šlovė per amžius. Ar ne, Stasy?
- Ko gero, - šaltai atsakė Girėnas.,, Lituanica“ pasuko Vokietijos link...