Matau kaip paskęsta šios akys
Vis trumpėja laikas
Tarp potvynių ir atoslūgių
2010 .. ..
Ingridai
Ji atsuka skruostą
Tą patį kurį šitaip dievinau
Ir kuris dabar tėra atstūmimo ženklas
Ji ištiesia ranką kuria sveikinosi
Kažkada nedrąsiai
Vėliau visu glėbiu apglėbdama
Svetimą kūną
Dabar
Ranka tėra ranka
Duodama atsisveikinant
Ar staigiai kilstelėjama
Rodant į ką nors
Baisiai tolimo
Ji pakelia žvilgsnį
Bet aš nepakeliu
Sunkus