Liejasi lipnus ir tirštas

Liejasi lipnus ir tirštas kraujas,
Liejasi iš perplėštos širdies.
Šiltų jausmų nukirstas srautas
Neranda, kur save padet.

Ir, nors per prievartą nebusi mielas,
Nuo to žinojimo nei kiek nepasveikstu.
Širdžių raktus pametęs meilės dievas
Nuėjo laiminti kitų porų.

Skaudu matyti brangų žmogų,
Atjungtą nuo karštų jausmų.
Beliks maldauti man Kūrėją
Uždegti šviesą jos akių.

Ei, jūs, kur meilės formulę išradot,
Gal išrašysit mums vaistų?!
Ar kad abi širdis sujungtų,
Ar kad paliktų vėl ramu...

Man iš tiesų negaila nieko.
Kad meilę rasčiau, dar ne tiek prarast galiu.
Sakyk, maža miela mergyte,
Kodėl nenori būt kartu?

Mane užkniso jau spėlioti,
Teisybės niekad nesakai.
Apgaulės ir kančių pasaulis
Įkibęs į tave tvirtai.

Bet aš turiu sparnuotą viltį,
ir niekas jos neišbaidys.
Pažadinsiu aš meilę švelniai švelniai,
Ir niekas mums nesukliudys.

Mergyte, tu man gražini jaunystę!
Mergyte, tu man užsegi sparnus!
Ir kad ir kokius piktus man bekrėstum pokštus,
Aš visada norėsiu būt su tavimi.

Išmokim pripažint suklydę,
Išmokim atleidimo paprašyt-
Gerumo jausmas yra didis
Jis leidžia mums atrast, turėt, brangint vieniems kitus...

2013. 01