/Odė Žmogui/
Pasistatė Antanas pastogę
Kad naktį, per šaltį, ar lietų
Būtų saugu, šilta, patogu
MATERIALIZAVO valios jėga
Savo minties galia
Proto ir rankų dėka
Taipogi instaliuota jame
Analogine programa
Neapsieita ir be Jėgų
Aukštesniųjų pagalbos
Nes buvo gražu
Ne juodai baltos spalvos
Jos niekaip netrukdė
O ir sunkumai nevirkdė
Žmogus užgimęs
Skrist, ne ropot
Dargi truputį užkimęs
Galvoja būtų faina
Nukakti pačiam
Kaž kur į dausas
Kur balsas jo neina
Gražų dabar
Jis turi namą
Mintį vis audžia
Sumeistrauti vimaną