Ješpygelmaker, Ješpygelmaker...tai šiame eilėraštyje ištariama labai lėtai ir labai liūdnai, kažkur į tolį, bet kartu lyg ir niekam...ne konkrečiam daiktui ar žmogui, bet...laiko etapui, periodui, gal gabalui gyvenimo, bet gana dideliam,daug apimančiam,...bet kartu lyg ir niekam, kaip visatai...
Jūsų komentarą reikėjo patalpinti vietoj kūrinuko,kažkaip gražiai užliūliavo mane.
Šiaip, tai čia tik vienas keiksmažodis tėra - Ješpygelmaker. Bet ir tai šiame kontekste, kitų žodžių apsuptyje jis visiškai praranda pirminę savo reikšmę ir įgauna visai kitą...Tai nedainuojama daina, ji labai sena ir išliko tik žodžiai, o pagal tai, kaip jie skaitomi,sunku įsivaizduoti, kad ji kada nors būtų galėjusi būti dainuojama šiuolaikine čigonų dainavimo maniera...Tiesą sakant, ji tokia keista, kad aš visiškai neįsivaizduoju, kad ji kada nors, kaip nors galėjo būti dainuojama, gal taip ankščiau buvo vadinamos visos jų eilės - dainomis...O gal ir būdavo kokia keista melodija, kryptis...
Ješpygelmaker, Ješpygelmaker...tai šiame eilėraštyje ištariama labai lėtai ir labai liūdnai, kažkur į tolį, bet kartu lyg ir niekam...ne konkrečiam daiktui ar žmogui, bet...laiko etapui, periodui, gal gabalui gyvenimo, bet gana dideliam,daug apimančiam,...bet kartu lyg ir niekam, kaip visatai...