Taip dar pilna diena:
draugų, jaunystės,
juoko, žvilgsnio lig
žvaigždžių rugsėjo....
Nors vakaras paukštį
išskrendant pralenkti spėja,
nors laiko pirštai nubraukia
spalvas, viltis suraišioja,
sunarplioja kelius ir mūsų likimus-
vaikystės namuose saulėlydis
matuoja kiemo šešėlius
taip pat, kaip ir žolės žvilgėjimas
tas pats, lyg
niekas nesikeistų


Saulute Šviesk













