turėti neliečiant
tik akimis
kurios atsiduoda
po ilgo laukimo
ištirpsta švelnume
balandžio plunksnomis
per širdį
tik akimis
iš laimės matyti
iki skausmo
bet neprisiliesti
kai visame name
visuose kambariuose
visi prieš
su baime
įsiklauso į tavo kvėpavimą