Nematomas skėtis

Ant širdelės mano būna,
Tarsi pūkas, toks lengvumas,
Kai paglostau aš šunelį,
Ir kai murkia man ant kelių

Mažas, mielas katinėlis,
Toks švelnutis kaip pūkelis,
Kai paglosto mane tėtis,
Aš saugus su juo po skėčiu

Tokiu dideliu, kaip saulė,
Nėr tokio visam pasauly,
Nors nematomas jis būna,
Bet jaučiu aš jo gerumą

Kai mama mane apklosto,
Pabučiuoja ir paglosto,
Ir dar pasaką prieš miegą,
Paseka kaip rasti žiedą,

Žiema samanose sniego,
Kur nykštukai saldžiai miega,
Ir mėnulis jau užsnūdo,
Tyliai prie pušies prigludęs.

Aš su saule ant padėklo,
Vaikštau debesio turėklu,
O menuliui aš šį katą
Saulėje iškepsiu tortą.