Jausmų verpetuose paskendo mano vasara,
Tik saulės atspindys išblyškęs liko manyje...
Plukdysiu aš tolyn raupsuotus upės akmenis,
Žiedadulkių skraistes išausiu pakely.
Vingiuosiu link nežinomų man plotų,
Sužaisiu šachmatais su intakais siaurais,
Ir pažabosiu vėją, šaltą jūros vėją,
Kuris pagreitins tėkmę savo sūkuriais.
Atliksiu viską, kas priklauso upei,
Tada, nurimus, po sunkių darbų,
Po ledo patalais užmigsiu
Šaltu ramiu žiemos miegu.


Mintautė









