Mintys

Kai pabundu ankstyvą rytą
Ir mintys dar kažkur toli,
Jaučiuosi aš tokia rami
Ir, tartum, visiškai laiminga.

Atrodo, kad šiandien aplenks
Tos sunkios mintys, abejonės,
Bet, dienai įpusėjus, vėl
Matau, kad tai tiktai svajonės.

Ir aš žinau, kad tai kvailystė,
O ką daryti – nežinau,
Juk viską nulemia taisyklė:
“Jei valios neturi – tau bus sunkiau”.

Bet kas tai? Juk mąstau, protauju,
Ir pasveriu abi puses,
O tas keistasis mano noras
Žemyn vis lenkia svarstykles.

- O moterie! – sušukčiau sau, -
Gyvenime ar tai svarbiausia?
Bet vėl kažkas lyg kužda man, -
Pasirenki, kas maloniausia.

Kur rast tą galią, valdančią mane?
Kur rast tą išdidumo jausmą?
Kur rast tą jėgą, ginančią mane
Nuo tai, kas maloniausia?

Suprast norėčiau aš save
Ir pasirinkti kelią tą,
Kuriuo žingsniuodama neklysčiau
Laimingu šypsniu nušviesta.


            ***

Kaip įdomu, kai pagalvoji,
Į kur nuklystum, kai filosofuoji.
Gal filosofijoj ribų nėra?
Gal amžinybėj ji gyva?