Ratas

štai vėl aš ratą
apėjau
gal atsisveikinti
tačiau

gyvenimo keliai tokie
vingiuoti
kad tenka jais plačiai
žirkliuoti

gyvenimo esmė
tokia
nesuprasta lieki
tai ką

nejau dabar dėl to
liūdėti
ir dėl niekų kasdien
gedėti

o kam gedėti
iš tiesų
neverta
tai juk
be tabu

sustok palauk dar
neskubėk
į šviesią ateitį
pabėk

bet ateity tikrai
žinau
paskęst tau lemta
supratau

ir vėl lemtie tikrai
piktoji
į tamsią ateitį mus
šnioji

kodėl savaip vis
koreguoji
sustoti niekaip
negali

ir kas mūs laukia
ateity

o kelią kas mąstau
parodys
gal pasakys koks
žaliaodis