Geltonos pėdos

Juoda naktis geltonom ašarom išlyjo
Beržų žalumui visą mano skausmą.
Gal ir todėl saulėta  vasaros diena
Pasipuošė žalių beržų geltona skraiste.

Dar ne ruduo, o jūs jau geltonuojat
Tokia ryškia nežemiška šviesa.
Lyg pėdos vasaros žaliam paklote -
Jus Asmodėjaus palietė ranka.

Tėvams tremty namų jaukumą ošėt,
Širvys jums meilę išdainavo eilėse,
Vaikystei žalią patalą jūs ruošėt
Ir priglaudėte paukštį lietuje.

Kas pakeitė beržų žaliųjų lemtį?
Gal tai naktis paklydo šviesoje,
Kad tapo blogio pranašu ir ženklu?
Neranda – jis - ramybės savyje.

Kokia lemtis – būt blaškomam nakčia
Dviejų taip priešingų pasaulių.
Taip pasmerktasis žvelgia mano langan.
Atleisk jam, Berže, siela jo - kančia.

2013-08-14