***

Tu išėjai kai pūtė šaltas gruodžio vėjas
Kai mums abiems pasaulis buvo toks gražus.
Nors tu sakei mane labai mylėjęs,
Likimas jau išskyrė mudviejų kelius.

Gal melavai, galbūt ir nenorėjai
O gal iš vis nekaltas tu buvai?
Tu išėjai. Ir kam tau to reikėjo?
Visas svajones mūsų sudaužei.

Ne! Daugiau nesielvartausiu
Ir nesakysiu tavo nuotraukai,, myliu“.
Ir dar, tavęs aš nepriversiu
Surinkti ašarų iš kūdikio delnų.

Žinau. Ne apie viską pagalvojau
Ir dar tikrai ne viską apmąsčiau.
Jau parašiau aš laišką, bet ne į rytojų
Telieka jį išsiųsti kuo greičiau.

Atsiprašau, gyvenime, kad padariau aš daug klaidų
Atleisk, už tą gyvybę, su kuria į neviltį krentu.
Nebus pasaulį man daugiau jokių skriaudų.
Mielasis, pasitik mane, aš ateinu.