Aš maža,
aš maža,
aš maža
kažkoks baubas kankina mane
kalnas slenka virš mano galvos
nematau jokios pabaigos
o aplinkui kiek akys užmato
driekias ištisas plotas žinių
aš girdėjau balsus garsiai šnekant
o suprast negalėjau kalbų
pailsėsiu aš kalno papėdėj
palypėsiu žingsneliais mažais
į viršūnę
pažinimo ratas
priartės
jis ties mano “namais”
Taip aukštai nebuvau aš dar niekad
apsisuko galvelė maža
nusileisiu
nuleiskit ant žemės
bet kur dingo gimtinė mana…
-------------------
Ir skruzdė
nuo namų
atskirta
ties visatos
beribe
erdve
pasiklydo
paklydo
nabagė…