Neieškau proto, ieškau bepročių
Nukvakusių taip pat kaip aš
Taisyklėm logikos ne vienas perteko
Vienybės jausmo jos deja neneš
Žinojau moterį kur slėpėsi už katino
Įdomaus, atbulo ir kniaukenčio keistai
Ji atsisakė perženkt slenkstį fabriko
Ir vaikščiojo kartu su ja jausmai
Žinojau kitą tobulą ir atvirą
Teisingi buvo jos menkiausi judesiai
Liūdna pavargus rito savo akmenį
Bijojo klyst ir elgtis negerai
O aš sutrikęs stypsau kelkrašty
Matyt nenoriu kas toli tenai
Nusilpęs žvilgsnis siekia kelio pakraštį
Nesuprantu ką sako man jausmai