Pasivaikščiojimas

einu temstančiu vakaru,
ištuštėjusiom priemiesčio gatvėm,
lūžinėja paskutiniai keli spinduliai
apleistų pastatų languose,
sulig kiekviena minute
vis šalčiau

ir vis tik norėčiau eiti ir eiti tolyn

galvoju: be mano žmonių
šis miestas nereikštų man
nieko galbūt, ir džiaugiuosi,
kad mane laiko šis laikas,
kad mane laiko ši vieta
kartu su jais

jaučiu, kaip neša tolyn
pavasariniai aukšti debesys
ir stiprus vėjas šį laiką,
kaip dalis manęs lieka gyventi
momentų inkliuzuose,
iš kurių grįžti nenoriu

ir kiek manęs dar beliks dabarčiai,
kiek manęs liks rytojui

bet pala, rytojus juk neatėjęs,
tad užsirakinu šioje akimirkoje
ir nežinau, ką dar man atneš šis miestas
ir žmonės

ir tik akimirkose, ko gero,
mes liksim kartu






                          Ryga, 2012 m. kovas