Pogrindžio Poetas Purdagys

(Šiz lėraštiz aptiktas N. miestelio metro stoties tualete ant trečiojo bakelio vidinės pusės. Nustatyta, kad runos iškrAPštytos tikro dinozauro nagu. Užkonservuota. Saugoma valstybės, savivalbybės, STT ir PPP.),, BE TAVĘS TAIP LIŪDNA TAU TAI BŪTŲ“

O, kur gi Tu sakyki, išėjai?
Taip labai man liūdna man be galo!
APlink vien ašaros, dar vien kraujai...

O jis - tolyn, užmynęs ant pedalo,
Ir vis greityn, tačiau atsargiai - koks dagys,
Kad nepradurtų padangos ir proto.

Per girią Šimtamečių Ąžuolų,
Kur mūsų Protėviai atgys
Už Garbę šitaip sunkiai iškovoto
To šanso - gaidžiui dėti kiaušinius.

Žmogus numirs Mirtimi ir bus jau visai per vėlu.
Ir nematysi Tu geltonų tačiau, Žvaigždžių.
Taip žiauriai niekados net jau nebus.
Ir neateis po rudenio, žiema jaučiu...

Kvepiu plaučiu (gal kadaginį?) dūmą
Ir palapinė man atstoja Rūmą.
Orumą ginsiu savo padangų dviejų,
Nes nieko vertingesnio neturiu.

Tėvyne, mus vežė vagonais...
Į kibirą pripilkime Tiesos
Iš tos Versmės, kuri iš koto verčia
Skaityt tą Grožį...

(Ką parašius dar čia?
Nudilo nagas. Beldžia į duris...
Giliau ir nepasieksiu ir nespėsiu...
Einu sakau, geriau pasižiūrėsiu:
Ar vėl ateis po vasaros ruduo?)

O gerb. A. P. ir vėl užvėmė:,, Kas iš To?!

A. Po Jo...

- 2113. 07. 36 -