Kiek trypta ši žemė,
ratais, volais lyginta,
o vistiek - sau sukasi
apvali, kaip įgimta.
Kiek važiuota, eita
ir kitaip keliauta,
bet už uodegėlės
laimės nepagauta.
Kiek begręžtum dangų
akimis žvaigždėtą,
o vistiek - svarbiausia
lieka nutylėta.