nuo pat ryto laša
varva ir krapnoja
nuo žemiausių lapų
stogo ir spyglių
rytas žinią neša
laiko dovanoja
gabalėlį trapų
parašyt eilių
arba išsidrožti
iš pušies žievės
antrininką savo
tik be akinių
dienai pasiruošti
ji juk pragiedrės
atsirinkt kas tavo
iš gausos meniu
nesirūpink rytdiena
valanda į priekį
ką lengvai palieki
su kaupu prisideda.