2.
Paklydus,
sodo kamputyje –
tapšnoji žirgą,
kaip alyvmedis
ties mano langais.
Baltosios žąsys,
raibusios vištos –
po serbentais,
po žirniais,
vis kapstysis
ir kapstysis
ir ta vasara,
pas mus
bus ilgai...
Nubyrės
kaštonų sagos
sodo kamputyje
ateis geros dienos
žmonėms paprastiems.
Argi šuo gali –
lašinius saugoti,
jeigu palei būdą
netrukus sutems.
Stoviu
sodo kamputyje
it pranašas
tarp žydinčių vyšnių.
Paukščiai –
mūsų žiemas, vasaras
pro šalį praneša
ir nuskrenda -
dienos, naktys –
tokios mielos, ryškios
ir skambios
kaip moteriškės.