K - 13 XV

Krypteliu į rytus -
kelias į Darbėnus.
Štai, tiltelis vienas,
o toliau - dar kitas.

Vieniša stotelė -
autoužmirštuolė,
bet užtat su suolu.
Pro lentas ramunės
lauko saulėn skverbias.
Ką čia išsibūrus?
Visos lygiai svarbios...

Lazdininkai. Gatvė
Naujojo Gyvenimo.
Ji čia gal vienintelė.
O ar liko senojo?

Kairėje - malūnas.
Pasuku į dešinę,
atsirėmęs beržo
termosą suku
ir tuo pat laiku
tuo keliu vieninteliu
paveja jaunuolis,
metro aukščio kryžiumi
nešinas ir poteriais.

Atsiklausia dėdės -
maloningai linkteliu,
laiminamas leidžiuosi,
duodu atsigerti
ir kreipiuos su prašymu
leist nupaveiksluoti
jį fone malūno
(manyje tikriausiai
paparacis tūno).

Kiek pasišnekėję,
laimės palinkėję
mudu atsisveikinam -
du ryškialiemeniai.

Saulė ratą suka,
oda lupas, niežti
ir petys ir mentė -
daugelyje vietų.
Pamečiau trintuką.
Reikia stengtis piešti,
trint kad nereikėtų.

Gal taip ir gyventi?