apie karį

ir štai aš stoviu
ir štai aš stoviu
                priešais

nei jaudulio ar
baimės nė lašo
nuo veido -
nė lašo stiklinėj
                  neliko

ir štai aš stoviu
ir štai aš stoviu
                  priešais

ir praėjus 23 metams
tėvas pagaliau turbūt
pasakytų, kad taip stovi
tik nurimęs karys

tikrai pasakytų

jei tik galėtų
jei tik galėtų

jei tik pagaliau atsisuktų
ir pamatytų mane
stovinčią priešais

dabar aš jau
        nurimęs karys

ir štai aš stoviu
ir štai aš stoviu
                  priešais

ir galiu drąsiai sakyti,
kad prieš 10 metų
mano pagautas mailius
buvo geriausias laimikis

buvo geriausias laimikis
nes daugiau nebekibo
nes rankos drebėjo
labiau nei

labiau nei --

ir štai dangus
ir štai žemė
ir pakaruoklio kūnas
įsiūbuotas vėjų ataidi

lyg prieš audrą --

ir štai aš stoviu
ir štai aš stoviu
                  priešais

su užtaisytu ginklu
rankose

o gal tai paukštis
o gal tai paukštis
nes jei ne paukštis
kodėl taip garsiai gieda

labiau nei
labiau nei

pakaruoklis vėjy

-- žmonės sako
ji buvo gera
mergaitė
rami retai kalbėjo
dar rečiau
juokėsi

žmonės sako
ji buvo gera
mergaitė --

ir kas pagalvotų
ir kas pagalvotų

kad aš jau
      nurimęs karys

ir štai aš stoviu
ir štai aš stoviu
                priešais

nei jaudulio ar
baimės

tik kumštyje sugniaužtas
paukštis spurda

ir štai ataidi
ir štai ataidi

žmonės sakys, kad
nieko nebuvo
tik paukščio matyt
                  praskristą

žmonės sakys - taip
visad prieš audrą būna

o tada ramiau
o tada ramiau

o tada tik ramiau