Aš pavargau...
Tavęs ieškot,
nerast
paklydusių dienų.
Nudegintas vilties
ir nevilties kartu.
Į sutemą
krentu,
į nebūtį
grimztu...
O Tu?
Lyg aidas - iš senų laiškų.
Iš nuostabių
ir, gal šiek tiek,
naivių
spalvotų piešinių.
Žvelgi
kiek iš šalies.
O aš krentu bedugnėn
ieškodamas
vilties
iš nevilties...