Nr. 7.

Tuščia mūsų gatvė šiandien.
Nezuja pirmyn ir atgal
Seni cypiantys dviračiai,
o pieva kamuolį ridinėja tik
Žaist nenusiteikęs vėjas.

Piktas senis vaiduokliško namo
Verandoje šypsodamas tingiai rūko cigarą.
Jis pažiūri į laikrodį. Tada pakelia akis
Link tolimą gatvės kampą sergstinčio beržo.
Jam čia ne vieta, nusprendžia senis.
Mano gatvę turi puošti tik dailiai apkarpyti
Dekoratyviniai misterio Džeimso krūmai.
Misteris Džeimsas senas jo draugas iš
K priemiesčio. Jis turi nedidelį sklypą,
Kuriame augina įvairius krūmus
Ir parduoda juos žmonėms už patrauklią kainą.
Didesnės apželdinimo įmonės vis bando
Išstumti misterį Džeimsą iš verslo,
Todėl senis iš vaiduokliško namo
Nuolat niršta ir visiem sutiktiem
Bando įpiršti savo draugo paslaugas.
Senis nusipirko vaiduoklišką namą
Mūsų gatvėje, kurios dar nepuošė
Misterio Džeimso krūmai.
Čia buvo vasara. Ir dviračiai, ir kamuoliai.
Ir moterys, nešančios pyragą naujam kaimynui.
O dabar yra tik tyla, nes motinų sielvarte
Paskęsta visas triukšmas. Užuolaidų dengiami
Langai nusidažė mėlynai ir raudonai.
Kažkur K priemiestyje nukankinta sunkiai
Alsuoja mūsų gatvės vasara.

Senis iš vaiduokliško namo atsiverčia laikraštį.
Palaižo pieštuko galą ir pabraukia skelbimą
„Mieste V, gražiame kvartale netoli mokyklos
Parduodamas namas. Jauki aplinka, malonūs kaimynai“.
Gal ten žmonėms reikės dekoratyvinių misterio Džeimso krūmų?