Prie kavos aparato

Prie kavos aparato
kai niekas nemato
kasryt jį ištinka mirtis –
mažai kam naudingas
rytais jis sustingęs

(kavos aparatas
kedenas
plunksnas)

sustoję rankos
kaip kokios baidyklės
barbena pirštus
į jo vėsius šonus

išdykę saujos –
pašėlę svarstyklės
sijoja kavos pupeles
– tiek dėmesio gauna –
kokia tai apgaulė,
kas vienišą jį besupras..

Popiet visi grįžę
„gerokai atlyžę“
prisimena jį pagaliau –
globoja kaip moka,
nešioja ir šoka

(atleidžia rytines skriaudas
nejučia)

dabar jis naudingas
visiems reikalingas
širdy taip ramu,
taip saugu –

tylus
arbatinukas
nemokantis triukų
bet žino visas
detales –

kas ką suvedžiojo,
ką kas užgauliojo,
už ką ir kodėl
šiandien

tas ta tie ir tos
užmerkę akis padėkos.