Perversmas Druskininkuose. Maceina. Pradžia

Niekas nežinojo kas vadovauja perversmui.
Viskas prasidėjo, kada statybininkas iš Šiaulių Matijošius, to namo prie autobusų stoties, statybos aikštelėje nuėjo į lauko tualetą ir pamatė, kad spynelėje stovi raudonas skritulėlis. Ne žalias kaip visada, o raudonas, tarsi kažkas naudotusi tualetu.
Įpykęs Matijošius tiek daužė duris, kad žmogus, kuris galimai būtų naudojasis tualetu, būtų laisvai virtęs tualeto dalimi. Matijošių išvežė priekin kojom, kruvinom rankom.
Ties senuoju paštu greitosios automobilio durys prasivėrė ir posūkio jėga išmetė statybininką priekin kojom ir kruvinom rankom į gėlių parduotuvės gražiausią kampą. Dalinai Matijošiaus lavonas paskendo gėlių jūroje. Kyšojo tik kruvinos rankos.

Tuo metu prie savivaldybės pastato, nuo fontano pusės skubėjo Siparis. Jo odinis švarkas traškėjo per siūles. Kiek jam kartų buvo sakyta: vykdydamas užduotį privalai būti apsirengęs laisvomis kelnėmis ir treningais. Jis visada turi savo nuomonę, kuri telpa į braškančius per siūles švarkus ir gyvatės odos kelnėmis. Argi taip apsirengus patogu grobti valdžią?

Prie mero kabineto būriavosi kinų verslininkai, rankose laikantys prašymus atidaryti bent vieną maitinimo tašką respublikinės reikšmės ligonių kasų poilsio namuose. Buvo visokių nuomonių apie kinų virtuvę, bet nuomonė, jog kinų maistas gydo žmones, nes jie greičiau numiršta – nepasiteisino. Tai paneigė dauguma likusių gyventi po pietų. Tikrai ne visi iš kart krito miegoti.
Prie energingai lekiančio merijos koridoriais Sipario, prisijungė ir kiti perversmininkai. Būsimasis Naujasis pašto viršininkas, policijos viršininko pavaduotojas, kultūros vedėjas, merginų choro masažistas.
Siparis stabtelėjo ties virtine kinijos verslo gigantų virtinės. Ties trečiu sustojo kaip įbestas.
- Masažistas? – kreipėsi jis į verslininką „šypsiulką“.
- Taip, - minkštino kinietis – virtuvė, maistas, sodros pinigai
- Ne masažistas? – perklausė Siparis.
- Xui Sui gluboko
- Siparis