Santuoka yra įstatymais įformintas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Šis susitarimas yra savanoriškas. Įregistravus santuoką, vyras ir moteris gali būti vadinami sutuoktiniais. Sužadėtuvės bei vestuvės negali būti įgyvendintos prievarta. Taip mums kalba įstatymai. Tačiau ar visuomet gyvenimas gali būti pagrįstas vien įstatymais? Ar įstatymai aprėpia visas gyvenimiškas situacijas? Atsakymas yra vienintelis. Visas gyvenimas ar bent didžioji jo dalis jau ilgą laiką forminami įstatymais. Niekas net nedrįstų manyti kitaip. O tas, kuris pradėtų taip galvoti, būtų nesuprastas. Neišgirstas. Neišklausytas.
Atsižvelgiant į istorinę laiko tėkmę, jau prieš daugelį metų atsiradę pirmieji įstatymai turėjo aiškiai subrandintą tikslą – įgyvendinti vyriausybės politiką, nustatant teisines normas, reguliuojančias visuomeninius santykius ir visuomenės gyvenimo reikalus.
Remiantis įstatymu, neleidžiama sudaryti santuokos su ne skirtingos lyties asmeniu. Sudėtinga situacija. Girdėdavau apie šios įstatymo dalies pataisą. Per televiziją, skaičiau internete. Susipainiojau. Jau nebežinau, ar pasikeitė ši įstatymo dalis. Nebežinau ir neįdomu. Gal per daug apie tai žiniasklaida kalbėjo. Manęs nepaveikė. Galbūt aš praklausiau, neišgirdau, buvau nedėmesinga. Miegojau, kai rodė žinias.
Prašymas įregistruoti santuoką skamba nepalyginamai geriau. Negu prašymas ją nutraukti. Santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių sutikimu, prašant vienam sutuoktiniui arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paprastai santuoka yra nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka.
Sutuoktinių prašymo nutraukti santuoką procesas teisiniu aspektu atrodo toks nesudėtingas, toks lengvas. Tereikia: 1) šį prašymą pateikti apylinkės teismui; 2) pateikti sutartį dėl nutraukiamos santuokos pasekmių; 3) nurodyti pagrindines priežastis, išardžiusias santuoką.
Trečioji dalis besąlygiškai atkreipė mano dėmesį. Pirmąsias dvi jau pamiršau. Bet trečioji ji kažkuo ypatinga. Jautri ir neteisiška. Gyvenimiška. Priverčianti susimąstyti. Apmaudi. Paveikianti. Skatinanti pažvelgti į save. Į savo elgesį. Kartais žlugdanti. Visapusiškai keičianti dviejų žmonių gyvenimus. Pagaliau išlaisvinanti. Be jokios pavyzdinės formos. Juk neišyra visos pasaulio santuokos dėl vienos tos pačios priežasties.
Teismas visuomet imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Skamba gražiai, saugiai, optimistiškai. Nuo šiol aš tapsiu tuo kitaip mąstančiu žmogumi. Nesuprastu. Neišgirstu. Neišklausytu. Būsiu ta, kuri išdrįs mąstyti kitaip. Ne visuomet teismui pavyksta sutaikyti žmones. Tikriausiai ir ne visi įstatymai yra tobuli. Galbūt nėra tobulas ir gyvenimas. Nėra ir nepriekaištingų žmonių. Tokių greičiausiai niekada ir nebuvo. O jeigu buvo – ne dažnai atsirasdavo ir greitai išnykdavo. Ar atsiras dabar – parodys laikas. Nemanau, kad reikia tobulybių netobulame pasaulyje.


Greta Čitavičiūtė





