Raudonas ąžuolas,
raudonas kelias.
Kvailūtės atžalos
į dangų keliasi
ir žalios miglos
linguoja dobilais
ir viržiais, ir į viršų
spurda kalvio rankose
žirgo kojos kaustomos.
Prieš mus
po šviežiu spinduliu -
nauji asfaltas žvilga
ir per drungną,
šaltąjį rugsėjį –
plevena lapų puokštės,
žaižaruoja sodai,
gyva žuvis upokšnyje
į aukštus pylimus
beržai saulėtekius
kaip inkilus sukels
ir vienas kelias žvilga
ir vienas Laikas tiksi
pusiaukelėje –
tarp dangaus ir žemės
mūsų gyvenimas
tarsi išryškėjęs filmas –
gilių, lapų pilnas
ir saulė, aukso medų varvina
i žalią medžių spalvą
ir nulinguoja debesų
balčiausios galvos
ir vienas kelias žvilga,
ir vienas paukštis gieda –
giraitėje, žvengia žirgas
prieš lietų,
ar prieš giedrą.