tavo dantys geležiniai
tuksena į šaukštą dreba
pažaisk su manim įsižiūri
stiklinėm našlaičių akim
ir kaip gali tokiam nenusilenkti
užverstos akys virpa kalimba
sapnuoki ratuto nakties vaike
pakvieti ant stogo pavilioji
o tada žaidi pripieši per daug
raudonų taškų ir aš sėdžiu
sutrikus nebežinau į kurį taikytis
nekalbam jau savaitę tik žaidžiam
surankioju apgamus į delną
sudedu į dėžutę užkasu laukiu
rudens tada pasodinsiu vietoj obelų
išaugs po geležinį dantį
tuksensiu ir manysiu kad išalkai