Tai gerai

Pagal B. Brazdžionį.

Tai gerai,
kad tėvas
skardžius,
kerdžius buvo,
tai gerai
kad tėvas
ne skurdžius buvo
mus kaip saules šaukė.
Blėsta žiburiai
ir žydi bulvės,
Tai gerai, kad tilpo
mūsų raukšlės.
Tai gerai
kad aklas Dievas buvo
ir gerai,
kad bitės sukasi
aplink laukinę rožę.

Tai gerai
kad mūsų dukros
ištekėti ruošiasi.

Tai gerai
kad žemė turi širdį
tai gerai,
kad samanom
akmuo apauga.

Tai gerai
kad vėl kūrena ugnį,
senas sargas malkom.

Tai gerai,
kad vargą pražiūrėjom
kad vaisiai
kristi ima .
Tai gerai,
kad žydi žygiai
ir gerai,
kad vėjai supa
paukščio krepšį
ir pelė
po šluota krebžda
ir labai gerai,
kad už durų
balta žemė žydi,
o už sienų
eglės, pušys
žiedus sėja,
kad už durų saulę
gaudo vėjai
ir artinasi
prie tavo lūpų
nepažįstamieji...

Tai gerai
kad tėvas –
skardžius,
kerdžius buvo
ir lietus kaip suodžiai
vėl ties vartais
o perkūnija
virš miško trankosi kartais
ir gerai nežino
ką daro lietūs
prižadinę
mažus, raišus
iš miego. Prižadinę
ir tuos metus
kurių mums gaila,
gaila laiko
ir visai ne gaila
seno laikrodžio, ano
ir atbukę, ir atbudę
grįžtame namo.