K- 13 II

atsiduodu keliui
atsiduodu vėjui
lupančiam lupte
iks kilometre
nuo galvos panamą
ir kampuoto miesto
kubines erdves
nuolat tik apytiksliai
žinant kur nuveš
dviračio kaprizai
ir galvos sukiojimas
kur užges šis vakaras
tik įsivaizduojamas
prie planuoto telkinio
su mėnulio plūde
ar ramins lauželis
ir jausmai užplūdę
pro plyšius įkyriai
su uodais ims brautis
TUO KĄ TU PATYREI
NEBEVERTA KLIAUTIS
dėmesį sutelkus
į kelionės buitį
katiliuko šonais
šakalėliais zuiti
norint nepavyksta
prisimint problemų
namas ir virtuvė
sutelpa ant rėmų
kilometrai piešia
peizažus stulpeliais
ir baltais brūkšneliais
troškulį laukimą
ir atsiskyrimą
nuo motorais lenkiančių
pėsčiomis kulniuojančių
ritmui pulso tavo
pedalu pulsuojančio
stipinu švytruojančio
balta kelio juosta
suodžiais kol pajuosta
ir dangaus paklotė
protas ką fiksavo
kas svarbu atrodė


-birželis-