Mes laikini šios žemės paukščiai
Iš nežinios atskridom, nežinioj ir dingsim
Iš niekur mes atėjom, į nieką ir pavirsim
Išsisklaidysim mes į dulkes, nežinią
Išnyksim lyg praradę sąžinę.
Iš Proto mes, iš Kūno, Sielos
Apstatę save purvinom sienom
Suprast negalim, ką penėt mes turim...
Ar savo Protą mintimis užnuodyt?
Ar Kūną negailestingai juodyt?
O Sielos?.. prisimint negalim...
Tai kaip gyvensim mes be Daliai...?