Žodžiai lūpose užmigę
Begalybė netartų.
Dienos kregždėmis pralėkę,
Laikrodžio nepažįstu...
Svetima man žemė,
Saulė čia kita,
Ašaros vėl verda
Skausmo katile.
Žodžiai nebelaksto
Paukščiams ant sparnų
Ir kažko kasdieną
Aš pasigendu...
Kur gražiausi žodžiai
Jūs užtrukote kadais?
Ar prabėgęs laikas
Jau nebeateis?
Kur paliko atminimas,
Su salžiai šilta
Rožių arbata?
Nėr atsako -
Tik spengianti tyla...


Kamilioote








