Ji laukianti

Nesustok, 
upėmis per visą kūną.

Ta naktis kvepėjo mėnesiena
ir pačia naktimi. Jautei,
kad artėja lietus ir šypsojais,
nes tūkstančiai rankų plukdė
vos matomu paviršiumi.

Tą naktį nebuvo baisu,
nebuvo, nebus, nors visiška tamsa,
bet šešėliai nuo medžių geri,
ir miško girgždėjimas -
tyliai alsuoji.

O aš nuoga nuo pradžios
ir spėjau pasenti,
o Tu tik šią naktį,
mano vidini žvėrie,
išsilaisvinai tik tada,
kai niekas nematė,
ir praėjo laikas,
o mes abu nuogi
vienoje tankmėje,
pagaliau.